- kriesas
- ×kriẽsas (l. kres) sm.
1. R414 apskritimas.
2. L liejamoji forma.
3. protas, pusiausvyra: Gal jam vėl Dievas suteiks kriesą Lg.
4. paskutinis tikslas; mirtis: Apie galą ir kriesą žmogaus VoK8. Gatavykimėsi topi paskutiniopi kriesopi KN236. Tave veda kriesop MP105.
◊ iš kriẽso išeĩti (išsikráustyti, kráustytis Kbr, Ppl, Šmk) pakvaišti, išeiti iš proto: Ar iš krieso išėjai taip darydamas? Rz. Jis jau išėjo iš krieso: kalba, nė pats nežino, ką kalbąs Klov. Jis kraustosi iš krieso Pn, Ėr. Senis musėt iš kriẽso išsikráustė Pšl.iš kriẽso išvarýti (výti)1. daryti, kad netektų pusiausvyros: Nevýk gerą žmogų iš kriẽso Snt.2. nualsinti: Tu mane iš krieso išvarysi tep beskubindamas Alk.
Dictionary of the Lithuanian Language.